Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:Aušrininkui dr. Jonui Šliūpui – 155.pdf/1

(Europos futbolo duomenų bazė)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis buvo peržiūrėtas


Aušrininkui dr. Jonui Šliūpui – 155

2016 metų kovo 7-oji (pagal Julijaus kalendorių – vasario 23-ioji) suskaičiavo 155-ąsias dr. Jono Šliūpo gimimo metines. Dar amžininkų pritaikytas kontroversinės asmenybės epitetas neatsiejamas nuo šios ryškios lietuvių tautos asmenybės ir šiandien. Visą gyvenimą dr. J. Šliūpą lydėjo sekėjų būrys, o priešais laukė kritikuojantys, kartu žygiavo palaikantys jo idėjas, bet kitoje barikadų pusėje visada buvo tokių, kurie priešinosi bet kokiai jo veiklai. Padėtis nepakito ir mūsų dienomis – vieni geru žodžiu mini šį lietuvybės puoselėtoją, kiti randa dėl ko jam priekaištauti. Tai turbūt liudija apie tikrai tvirtą, novatorišką, tikinčią savo idėjomis asmenybę.

Jau daug kartų yra nagrinėtas bei aptartas dr. J. Šliūpo gyvenimas, analizuota jo įvairiapusė veikla. Kad visa biografinė medžiaga apie šį žmogų būtų surinkta ir susisteminta, pasirūpino jauniausias sūnus Vytautas Jonas Šliūpas, gimęs 1930 m. Palangoje. 1987 m. savo namuose San Franciske (Kalifornijoje) jis įsteigė „Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvą“, į kurį pirmiausia pakliuvo jau sukaupta medžiaga: įvairūs tėvo dokumentai, nuotraukos, laiškai, apie jį rašyti straipsniai. Archyvas labai išsiplėtė, kai V. Šliūpas ėmė keliauti po Ameriką, rinkdamas papildomą informaciją: buvo sukaupti dr. J. Šliūpo darbų rankraščiai, surinkta didelė dalis jo rašytų, verstų bei redaguotų knygų, padaugėjo nuotraukų, korespondencijos, atsirado asmeninių daiktų. Vėliau ši pelno nesiekianti organizacija peraugo į lietuvių kultūros archyvą Amerikos vakaruose, nes Amerikos, Australijos, Kanados ir kitų šalių lietuviai gausiai aukojo įvairią lietuvišką medžiagą: knygas, periodinius leidinius, nuotraukas, laiškus ir kitus dokumentus, liudijančius lietuvių tautos, ypač išeivijos gyvenimą. Archyve buvo sukaupta tūkstančiai spaudinių, daugybė rankraščių, kuriuos dovanojo per 400 asmenų.

Suprasdami sukauptos medžiagos svarbą Lietuvos istorijai, archyvo įkūrėjai Vytautas ir Vanda Šliūpai 2005 m. spalio 13 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Šiaulių universitetu, pagal kurią šis išeivijos archyvas buvo padovanotas Lietuvai. 2009 m. pradžioje buvo atsiųsta pirmoji siunta ir jau birželio mėnesį Šiaulių universiteto bibliotekoje įvyko oficialus archyvo atidarymas. Biblioteka tapo naujaisiais „Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo“ namais, kuriuose jam buvo paskirta atskira patalpa. Praėjus jau beveik septyneriems metams po archyvo atidarymo, Šiaulių universiteto biblioteka džiaugiasi gerokai pagausėjusia medžiaga: gautos net keturios archyvinės medžiagos bei įvairių spaudinių siuntos, naujų dokumentų bei eksponatų Vytautas Šliūpas kaskart atveždavo lankydamasis Lietuvoje, kai ką perduodavo jo įgaliotieji asmenys. Sukauptą medžiagą jau studijavo Šiaulių universiteto ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai bei studentai, istoriniams tyrimams medžiagą čia rinko mokslininkai iš Prahos Karolo universiteto, Amerikos aukštųjų mokyklų (Georgia Gwinnett College ir Georgia State University). Nuo 2014 m. už darbus, susijusius su archyve sukauptos medžiagos tyrimais, jau aštuoniems Šiaulių universiteto studentams yra įteiktos vardinės Vandos ir Vytauto Šliūpų stipendijos. Daug leidinių bei rankraštinių dokumentų buvo eksponuota bibliotekoje rengtose parodose. Archyvo veikla, jame saugomi dokumentai jau ne kartą pristatyti Šiaulių, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Australijos spaudoje, archyviniais dokumentais naudojosi Lietuvos muziejai, knygų rengėjai, filmų bei dokumentinių laidų kūrėjai. Šiaulių universiteto biblioteka 150-osioms dr. J. Šliūpo gimimo metinėms buvo išleidusi kalendorių „Dr. Jono Šliūpo archyvą bevartant“, už kurį buvo įteikta Lauryno Ivinskio premija už geriausią 2011 metų kalendorių.

Be abejo, yra svarbi visa šiame archyve sukaupta medžiaga, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas dr. Jonui Šliūpui. Tai vieta, kurioje sukaupta daugiausia medžiagos apie iškilią ir šakotą asmenybę. Kelios dešimtys segtuvų, kuriuose susegti straipsniai apie dr. J. Šliūpą – aušrininką, gydytoją, mokytoją ir dėstytoją, istoriką, publicistą, švietėją, kovotoją už lietuvybę, aktyvų visuomenininką... Gausu jo paties labai įvairia tematika rašytų ir daugybėje leidinių publikuotų straipsnių. Savo skaitytojų laukia atskirose lentynose saugomos paties aušrininko plunksnai paklususios knygos, jo leisti laikraščiai, išlikusios vos 34 Palangoje turėtos didžiulės asmeninės bibliotekos knygos. Atskirą archyvo dalį sudaro leidiniai, kuriuose prisimenama dr. J.

Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Pradžia
Knyga KLIP
Naršymas
Įrankiai