inteligentais (P.KriauCiunas, JJasulaitis, V.Staniskis, T.Zickauskas ir Smilgis) Marijampoleje paruosia platl{ memorandumq rusl{ valdiiai, kad ji atsauktl{ lietuvil{ spaudos draudimq. Kaip kompensacija ui tai siuloma lojalus kulturinis bendradarbiavimas ir nurodoma, kad Rusijos valdiiai toks lietuviskas darbas bus labai naudingas, nes paralyiiuos lenkl{ sovinistl{ akcijq Lietuvoje. JSliupui, nors ir nelegaliai atvykusiam i Lietuvq ir Cia saugumo organ!{ paieskomam, teko pasiimti rizikingo darbo - iteikti memorandumq rusl{ valdiios atstovams. Tq uidavini Sliupas, neiiurint savo asmeniui didelio pavojaus, atliko. Taip pat smulkiau patyre rusl{ valdiios nusistatymo lietuviskos spaudos ir apskritai lietuvil{ reikalu. Grii~s Marijampolen ir apie savo iygius ir }l{ rezultatus painformav~s savo bendradarbius, JS!iupas turejo skubiai pasisalinti is Lietuvos: jam ui jo lietuviskq veiklq grese keli metai i tolimqji Sibirq. Sliupui daugiau nieko neliko, kaip pasitraukti toliau, is savo tevynes - Amerikon, ir skleisti tautini susipratimq ten gyvenanCil{ lietuvil{ tarpe ir juos suorganizuoti. Atvyk~s Amerikon, JS!iupas isitikino, kad tenyksCil{ lietuvil{ tarpe tautinis susipratimas yra labai menkas. Daugelis lietuvil{ tik teiinojo, kad jie yra katalikai, bet kad jie yra taip pat ir lietuviai, apie tai anksCiau negalvojo. Save dainiausiai jie vadindavo "paliokais ", o Lietuvq - "polsCiumi ". Savo tikybines apeigas jie atlikinedavo lenktt katalikl{ bainyCiose ir, kaip ir Lietuvoje, pamaiu sulenkedavo. Tode! Amerikos lietuvil{ tarpe JS!iupas rado plaCiq veikimo dirvq. Jis emesi lietuvil{ tautinio zsqmoninimo. Pirmiausia }is organizuoja Amerikoje lietuviskas parapijas ir lietuviskas bainyCias ir tuo budu siekia lietuvius atskirti nuo lenkl{. PasikvieCia talkininkais kun. Varnagiri, artimai bendradarbiauja su kun. Burba ir kt. Savo uisibreztq tikslq JS!iupas siekia energingai, ir tas jam pavyksta. Be kitko, }is uimezga rysius su lenku Tvarowskiu, kuris, mokedamas lietuviskai, per jo leidiiamq lietuviskq laikrasti lietuvil{ tarpe bande palaikyti jogailaiCil{ idejas, t.y.: skiepijo lietuvil{ tarpe unijos reikalq tarp lietuvil{ ir lenkl{. Energingai veikdamas, JS!iupas veliau susitaria su tuo paCiu Tvarowskiu, kad isleistl{ naujq lietuviams laikrasti "Unijq ". To laikrasCio redaktoriumi yra }au pats v
v
v
v
v
v
168
Sliupas. Tuo budu }is jau gali iymiai daugiau pasitarnauti fietuviskam reikalui. TaCiau neilgai teko Sliupui su Tvarowskiu bendradarbiauti. Bene 1887m. }is pradejo leisti savo laikrasti "Lietuviskq Balsq ", kuris turejo atstoti 1886m. uisidariusiq "Ausrq ". Ve!iau JS!iupas emesi leisti "Naujq Gadyn~" ir "Laisvqjq Minti". Amerikoje JS!iupas savo tautini veikimq taip isplete, kad ne vienas svarbesnis [vykis neapsiejo be jo. Ar tai suredaguoti rastus rusl{ valdiiai, kad leistl{ lietuviskq spaudq Lietuvoje, ar suselpti su caro valdiia kovojusius ir nukentejusius, ar 1900m. suorganizuoti Paryiiaus parodoje lietuviskqji skyril{ ir kt. - visur randame Sliupq kaip aktingq veikejq. Stebimes jo energija, sumanumu ir pasisventimu bendriems lietuvil{ tautos reikalams. Apskritai kalbant, Sliupas, budamas Amerikoje, lietuvil{ tautai padare tiek daug naudingo, kad vargu kitam kam yra tek~ tiek daug padaryti. Jei Lietuva susilauke nepriklausomybes ir laisves, tai prie to ypac daug yra prisidej~s JS!iupas. Ui tai lietuvil{ tauta amiinai jam bus dekinga ir su didiia pagarba mines Ji. Kai tik Lietuva issilaisvino is Rusijos carl{ valdiios ir pradejo iengti pirmuosius nepriklausomo gyvenimo iingsnius, JS!iupas tuoj skuba is Amerikos gr#ti Lietuvon, kad savo patyrimu, energija ir sugebejimais prisidetl{ prie atkuriamojo lietuvisko darbo. Grii~s Lietuvon, jis tuCtuojau aktingai pradeda dalyvauti vidajame tautos gyvenime. Rupinasi kulturiniu ir ekonominiu tautos kilimu, dalyvauja ivairiose ekonominese organizacijose, steigia spaustuv~, renka pinigus prekybos laivyno uiuomazgai, dalyvauja ivairiuose tautiniuose susirinkimuose ir mitinguose. Cia visiems duoda reikalingl{ patariml{ bei pamokyml{. Niekad nevengia atviro, kad ir ne visiems malonaus, iodiio, lieCianCio bendrus tautos reikalus. Ir valdiios atstovai ne kartq is Sliupo isgirsdavo karCios tiesos. Lietuvos politiniame gyvenime Sliupas aktingai dalyvauja. Jis pirmas iskelia lietuvil{ ir latvil{ tautl{ vienybes reikalq ir siekia jo realizavimo. 1919m. }is yra Lietuvos pasiuntiniu Latvijoje. Tais pat metais JS!iupas yra Lietuvos delegacijos, kuri rupinosi sugrqiinti is Prancuzijos lietuvius tevynen, nariu. Kurt laikq dirbo Paryiiuje. Nuo 1924m. iki 1928m. JS!iupas yra Vytauto Didiiojo v
v
v
v
v
v
v
v
v
169