jama, tiek savqjq. atskaliinq ir svetimqjq atejiinq spau-
dziama ir niekinama, kiek lietuviq tauta.
'
Mums jauniems dabar sunku beisivaizduoti lietuvi, [
kuris nezinotq savo tautos praeities, kuris savo krasto ~
nepazintq ir jo nemyletq. 0 visai dar · neseniai is mi-
'
lijonq lietuviq gal tik simtas kitas sviesesniqjq. tebuvo I
~usipazin~ su miisq istorija, su miisq krasto savitumu.
Vieni kale lietuviui galvon, kad jis esqs vokietis,
kiti - kad jis grynakraujis lenkas, o atcj~ treti bande
ji ruskiu paversti. Grctziausiq ir seniausiq arijq kalbq,
kuri destoma dabar visuose didziuosiuose pasaulio uni-
versitetuose, -
miisq tautos engejai stengdavosi nie-
kinti.
Taip svetimq.jq ujamas ir niekinamas savo tevyneje
lietuvis gyveno ilgus simtmecius. Vienos kartos gy-
venimas nieku nesiskyre nuo kitos.
-
ISmok, vaikeli, tai, kq as moku ir tau pakaks, -
talp kartq kartomis kalbedavo tevai savo vaikams. 0
mol{ytis daug nebuvo ko, -
ganyti, arti, kulti, drob~
austi, pancius sukti, poterius kalbeti, -
tai ir visas
mokslas.
Sunkus ir vienodas biidavo lietuvio gyvenimas.
7-
·-
· 8 metq vaikas jau pradedavo dirbti, -
pradzioj su
botagu prie galvijq piemeneliu, o · kiek paiigej~s - prie j
arklo .artojeliu, kol isvargdavo jam skirtqji gyvenimq 1
ir idetas i paprastq· baltq lentq grabq atguldavo i savo
gimtqj~ .Zemel~.
l
Dabar atejo kiti laikai. Mums ne tik niekas nebe-
draudzia savo mokyklose mokytis, bet, priesingai, l
miisq Valstybe isleido istatymq, kad visi privalo lan-
kyti mokyklas. Mokslas pasidare biitinas, privalomas.
Miisq tevai mums nebesako: ,Ismok, vaikeli, kq as
moku ir tau pakaks." Dabar kiekvienas tevas, myle-
damas savo vaikq, jam nuolat kartoja: ,Mokykis, svies-
- AC:IO Uz GRAZI-4 LIETUVISK-4 MOKYKL-4! Baig~ pradzios mokyklas mergaites' ir berniukai iteikia Vals- tybes Prezidentui savo darbo dovanas.