gyvenimo keliq. jis bepasirinktq, -
labai svarbus klau-
simas. Ypac niidien svarbus jis kiekvienam zengian-
ciam i gyvenimq. lietuviui.
Kol bandysime i si svarbqj! klausimq. atsakyti, pir-
miau apsidairykime, ko is musq reikalauja musq gyve-
namojo laiko sq.lygos, must! krasto, must! zmonitJ ge-
rove. Apmeskime akim visq. Lietuvos plotq.,
pazvel-
kime i musq tal;ltOS praeitq. keliq., ivertinkime jau pa-
siektus Nepriklausomos Lietuvos laimejimus, isigilin-
kime i must! didziqjq vyrl! gyvenimq. ir i jq isugdytq.ji
busimos Lietuvos idealq.,
-
tada mes rasime atsakymq.
i savo svarbqji kausimq..
m0Sl.l, GRR210JI LIETUUR iekvienam sava tevyne grazi ir miela. Ara- bai megsta savo dykumas, sveicarai.- sa- vo kalnus, eskimai- savo saltq.sias tundras. N e tik zmones, bet ir pauksciai prisirisa prie savo gimtojo krasto. Must! gandrai, kregzdes kasmet ziemai isskrenda i tolimus siltus krastus ir pavasari vel lei- d.Ziasi ilgon kelionen, kad sugrizttJ i savo gimtin~. Ypac lietuvis myli savo gimt'!ji krast'!. Jis savo dainose graziai yra apdainav~s savo upes, upelius, eze- relius, juras-mareles ir zaliq.j~ giruz~. Graziausiomis pasakomis ir padavimais jis yra apipyn~s savo gim~ tojo krasto kiekvienq. kalneli, kiekvienq. sleni. Cia pilis ar baznycia i zem~ nugrirnzdusi/ ten raganos Joniniij nakti suskrisdavusios, is ano kalnelio sviesi'! menesie- nos nakti iskylq. ginkluoti kareliai ir dainuodami jojq. i vakarus. . . Cia dide]i uzkeikti turtai eSC! paslepti, ten pinigai degq. ... Sunku rasti Liet.uvoj kampeli, kuris neturetij savo pavadinimo, suristo su jo praeitimi. Daznai mes tq pa- vadiniml! nei kilmes nebezinome, nei prasmes nebesu- prantame. Taciau tai rodo, kad cia kazkada biita svar- bil! ivykiq, kuriuos musq proteviai pasiryzo iamzinti. Visas miisl! krastas nusetas piliakalniais. Ant kai kuriq is jq senq senovej buvo miisq proteviq pilys, o 2.3