kankamai ismokslinta sav4- mokytojl!, pristeigta savt! mokykll! ir pagaliau ivestas visuotinis privalomas pra- d zios mokslas. · Didzioji, is nelaisves laikl! pasilikusi, deme, - nerastingumas, - baigiamas likviduoti. Sa- Vl!jl! z emdirbystes, amat\! mokykl\!, ir bendrQjO Svieti- mo, ir specialaus mokslinimo vidurinil! ir aukstl!jl! istaigl! durys placiai atvertos visiems norintiem's moks- lintis. Lietuviski laikrasCiai, seniau draudzlami ir perse- ldojami - dabar paplito po visq. krastq.. Simtais tiiks- tanCil! egzemplioril! per 850 past\! ir agentiirl!, lyg gy- vyb~ nesq.,s kraujas per arterijas, - jie skyerbiasi i kiekvienq. lietuvio gyvenamq. pastog~. Kasmet vis pla- ciau reizgiamas bilbiotekl! t.inklas; jis lietuviskq. knygq.·, savo rasytojl! ir mokslo z monil! parasytq., daro priei- namq. kiekvienam norinciam sviestis. Kai palygini praeitl!jlJ am.Zil! gyvenimq. su dabar·~ timi, tai iskyla nuostabus vaizdas: per dvidesimt metq pasiekta daugiau, negu unijl! ir nelaisves laikais per . 400 metl!. Vertinant N epriklausomos Lietuvos pasiekimus, reikia atsiminti, kad per praeitus 20 m~tq , tik dalis jq buvo skirta ramiam kiirybos darbui. Karo ir vokieCiq okupacijos nuniokotas krastas, dar ne'pradej~s atsigauti, turejo pirmuosius dvejus metus g rumtis su besivedianciais is visq pusil! priesais. Kovq sukiiryje buvo is nieko ki.triamos valstybes istaigos, krasto valdym.o aparatas. Visos tautos energija, visi istekliai buvo nukreipti valstybes kiirimui, jos tvirtinimui ir gynimui. Kovoms aprimus ir pradejus tvarkytis, krast.o ge- rove erne kilti. Bet 1931 m. prasidejusi pasauline ukio krize skaudziai pa11ete musq krastq.. Valstybes. apsi- tvere muitq si enomis, zemes iikio gaminiq kainos vi- same pasauly n e girdetai krito. siq. ne.gerov~ ypac skau- 64
Tai ne kunigaiksCio riimai, tai Grinkiskio pienine. dziai pajuto miisq sodzius. Taciau 5 metus mus sleg~s sunkmetis miisq krasto pazangos nesustabde, tik gal kiek buvo jq. suletin~s . Tai atsitiko todel, kad miisq krasto ekonominio gyvenimo vadovybe atsargiai ir tau- piai.skirste ·sumazejusius valstybes isteklius, , stengda- most, kad ne viena kiirybine valstybes gyvenimo saka n~biitt! apeita. Pasirodzius pagerejimo zymems, visose tautos gyvenimo srityse vel erne virti darbas dar dides- niu jegq i~!tempimu. Sis trumpas N epriklausomos Lietuvos istorijos tar- pas ir mums patiems ir svetimiems parode, kiek kiiry- bines galios buvo simtmeciais paslpeta lietuviq tautoje. Juk k?s gi yra tautos gyvenime 20 metq? Tai tik pati pradzia, tai tik savo galios bandymas. Per pirmq.ji dvidesimtme~i buvo kuriami miisq vals~ tybes irengimai, buvo atliekami reikalingiausi darbai ta~tos iikio pertvarkymo bei savo kultiiros ugdym.o sntyse.