liamos bylos · uz slaptq vaikl.! mokymf} gimtqja kalba. Lenkai, . p.atys neseniai buv~ rust.! nelaisvej ir nuo jl.! dau.g .Pns~kent~, d~bar eina rusq pedomis. Lenkq per- seklOJimai labai pnmena Muravjovo laikus. Betriiksta tik, kad lenkai ir lietuviskas maldaknyges vartoti uz- draustq. TaCiau sie persekiojimai ne tik nemazina lie- ~,;tviq .atsparumo, bet kelia jq . pasiryZimq .isteseti. ir Istverti. 1 1 . Kita lietuvil.! tautos dalis jau 700· metq gyvena vokie- C!q nelaisvej. Jq praeitis buvo gal pati tragingiausia. Seniai netek~ laisves, jau senovej atplesti nuo Lietuvos
- Vva~styb~~ branv~uoli~, sv:etimq. a~e~iinq valdomi, -
jie 1stisus simtmecms vis delto laikesi savo kalbos ir savo paprociq. Nieko rtegelbejo Vokietijos atvezti kolonis~ tai. Patys vokieciai seniau skqsdavosi, kad lietuviai ~1~rs tos paCios tikybos ir kaimynystej gyvena, bet s~ Jais nedraugauja ir isdidziai laikosi. Savo laiku Mazoji Lietuva daug yra davusi lietuviu tautai. Mazojoj Lietuvoj gime lietuviskas rastas Ma: zoji Lietuva dave mums didiji poetq Duonelaiti. Tenai ?.rad~jo .eiti p~r~ieji lietuviq laikrasciai. TaCiau praeitq Sim~met! vSUSvt~pnnta ger~~nizacijos akcija per mokyk- lav~ I.r baznycias, per vokiskas valstybines istaigas, di- dziqJ<! daugumf! mazlietuviq suvokietino. Kai kur tik vietovardzi~~· gyventojq pavardes, trobq stilius bepri- ~en~, .kad Cia gyvenq zmones yra lietuviq kilmes. Ta- c.Iau 1r .dabar Tilzes, Ragaines, Labguvos,. Pakalnes, Pi- hakaln:9• s.talup.~ntt. apskrityse yra daug seimq tebe- kalbancltt hetuvlskal, 0 senesni zmones kai kur visai s~lpn?i te~usikalba vokiskai. Y ra jq tarpe ir susipratu- stq ltetttVIQ, kurie, neziUredami vokieciLJ jiems rodo- rnOS neapykantos, viesai save vadina lietuviais pri- ~lauso lietuviskoms organizacijoms ir vaikus a~kleja hetuviskoje dvasioje.
/ Lietuvil.! iseivil.! , daugumas susibiir.e staures Amerikos Priisl! Lietuvos mazieji atvaziavo Lietuvon praleisti atostogl!. Jungtinese Valsty- bese. Jq ten dabai priskaitoma per 6010.000 zmoniq. Gyvena mMSQ isei- viai susispiet~ di- desnemis kolonijo- mts didziuosiuose Amerikos miestuo- se. Turi savo drau- gijas, 1eidZia lietu- viskus laikrascius, turi savo 'lietuvis- kas parapijas, baznycias, skaityklas ir savas mokyklas. Miisl.! iseiviai labai jautriai atsiliepia i visus savo senosios ·Tevynes reikalus. Dar pries karq jie suaukojo simtus tukstanciq doleriq lietuvil.! kulturos reikalui. ,,Saules" namai Kaune pastatyti jl.! suaukotais pinigais, nemaziau jie buvo sudej~ ir Tautos Rumams Vilniuje statyti. · 1
,
',
Bet ypac Amerikos lietuviai patarnavo savo Tevynei siekiant Lietuvai Nepriklausomybes. Patys jaunysteje patyr~ svetimq jungq ir paskiau patek~ i laiSVq sali, jie bodejosi rust.! priespauda ir vieningai stojo talkon sie- kiantiems laisves broliams. Amerikos lietuviai isjudino visf! Amerikos visuomen~, kuri erne dometis Lietuvos reikalais ir erne remti Lietuvos N epriklausomybes idejq. Amerikos prezidentas Vilsonas ypac prielankiai buvo nusiteik~s Lietuvai ir taikos konferencijoj reme miisq reikalus.