JUOZAS TUMAS- VAizCANTAS (1869-1933)
'OkininkQ siinus, aukstaitis, svedasiskis, mokslus is-
ej~s Daugpily ir Kaune. Tautinio miisq atbudimo aus-
rai austant, Tumas - Va~zgantas, moksleivis biidamas,
jau ima suprasti lietuvio sviesuolio biitinus uzdavinius.
Patek~s Kauno kunigq semi-
narijon jau ima riipintis rasto
ir ,sviesos zmonese skleidimu.
Aplenkejusi tuometine semi-
narijos vadovybe nujauc1a
nauj<!, lietuvisk<! dvasi<! klieri-
kq tarpe, bet negali irodyti,
nes sis slaptai visu kuo riipi-
nasi ir tariasi. Tumas pats
kars.Ciausias ir judriausias or-
ganizatorius. Seminarija tam-
pa slaptu is PriisQ pargabentq
rastQ sandeliu. Is seminarijos
rankrasciai patenka i Priisus,
o is ten laikrasciq pavidalu
sklinda po vis<! Lietuv<!. mies-
Tuma s- Vaizgantas.
tus ir sodzius. sitokiose S<!ly-
gose auga lietuviskos dvasios naujoji kunigq karta.
cia auga ir biisimasis knygnesys, rasytojas, redakto-
rius, profesorius Tumas- Vaizgantas. Tap~s kunigu, ir
rusq vyriausybes ir baznycios vyriausybes, dar su len-
kiskumo liekanomis, Vaizgantas metomas po parapijas,
neduodama j am vienoj vietoj ilgiau isikurti. Bet Vaiz-
gantas - ypatingas zmogus ir savo gabumais ir biidu:
jis visur moka rasti reikalingo Lietuvai darbo ir pri-
taikyti save. Raso i Priisuose einancius laikrasCius, ga-
bena slaptai knygas ir ·.zmonese platina, tuos laikrascius
redaguoja. lkliiiva i zandarQ rankas, vel issisuka ir vel
dirba. Taip jis ir pasidaro paciu gyviausiu ir dr<!siausiu
98
,
kov?toju del sp~udo.s ir tautines kultiiros.. Vaiz gantas kumgas, bet kalp tlkras z mogus i r lietuvis, su vislJ luomQ ir paziiirq zmonemis randa bendr<! kalb<!, kur tik Lietuvos reikalus liecia, kur tik Lie t u vos k eliai susi- bega. Atgavus spaud<! ir po 1905 m.etll Vilniaus Seimo jis karsciausias Seimo nutarimo vykdytojas. N e t t eis- man uz tai p~puola. Paskui atsiduria Vilniuje, kol is ten, kaip lietuvi, baznytine vyriausybe vel issiuncia . Raso i laikrascius, redaguoja, organizuoja, vazine ja Amerikon. Kur tik lietuviq reikalai, kur tik koks ben- dram darbui susibiirimas, ten ir Vaiz gantas. Vienus darbus nudirb~s, nesustoja vietoje, o puola, kaip i ugni, i naujus. Vaizgantas - zmogus, kuris pats paskatina gyvenimo ivykius, kartais net uz akiq jiems uzbegda- mas. Kai kovojo, tai koyojo del spaudos. Kai spa uda jau leista, jis puola per t<! spaud<! kultiiros ir sviesos skleis~i zmonese, nes rastas tik priem.one. Visu u zside- gimu kimba i literatiiros kiiryb<!, kad visa, . kas isgy- v enta, del ko kenteta ir dirbta, neziitq, kad visa paliktq literatiiros veikaluose iamzinta. Didziojo karo metu i Ru~ijq nublokstas dar smarkiau sujunda veikti, vazi- neja lietuvitt reikalais i svetimas salis, ruosia dir vq N e- priklausom.ybei. Grizta i N epriklausomq Lietuvq, raso ir leidzia knygas, vel redaguoja laikras cius, dirba mokslo darbq universitete, raso ir leidzia spaudos draudziamojo laiko literatiiros istorijq. Mirdamas pa- lieka per 40 savo paties parasytq ir isleistq knygq. So- dziaus gyvenimo paveikslai Vaizganto rastuose liks kartq kartoms brangiis Lietuvos praeities liudytojai. Su kiekvienu, senu ir mazu, turtuoliu ir vargsu gyva- sis Vaizgantas m.okejo kaip tikras z mogus pasidalyti paciu nuosirdziausiu zodziu, nors jis ir didis vyras, rasytojas, redaktorius, kanauninks, kovotojas del N e- priklausomybes - visur ir visada tiesos ieskotojas buvo.