perlais. Kai miisq ausrininkai sukruto kelti Lietuv~. - aplinkui buvo kapq tyla. Tik paskiri mokslininkai zinojo ap.ie musq kalbq., kad ji yra seniausia is Europos kalbq ir labai turtinga. Taciau atgim.stanti tauta XX amziaus pradzioje vis dazniau ir dazniau prim.indavo pasauliui apie savo esimq. . Didziojo karo metu isblas- kyti po visq. pasauli liettiviskai, siekdami savo tevynei laisves, erne visur garsinti Lietuvos vardq., aiskinti pa- sauliui, kad lietuviai nera nei rusai, n'ei lenkai, kad jie turi savo garsiq. istorij~, graziq. kalbq., savitq. kulturq.. Ir kai buvo paskelbta Lietuvos N epriklausomybe, kai erne trasketi kulkosvydziai Lietuvos laukuose, - pa- saulis jau zinojo, kas cia kaujasi ir del ko kaujasi. Da- bar, kai Lietuva jau dvidesimt metq yra lygiateisis na- rys pasaulio laisvqjq taut\! seim.oje - mUSt! tevyn~ zi- no ne tik politikai ir mokslininkai, bet ir placiosios tau- tq mases. Lietuva turi draugq visuose pasaulio kras- tuose. Musq traginga istorija, must! m.eile savam kras- tui, must! pastangos kelti savo krasto kulturq. ir ekono- min~ gerov~ suzadina visq kilnios dvasios .Zmoniq sim- patijq. must! tautai. · Ivairitt kraStt/ didieji rasytojai, mokslininkai, politi- kai ir visuomenes veikejai pazista must! tautq: ir ivairio- mis progomis aiskina saviesiems mUSt! krasto praeiti ir · dabarties musq nuveiktus darbus ir uzsimojimus, rasy- dami straipsnius laikrasCiuose ir leisdami atskiras knygas apie Lietuvq.. Nekartq. jie yra parem.~ Lietuvq. pries bandymus jq. nuskriausti, viesai iseidami su pro- testais spaudoje ar is parlamentq tribunq. Visos laisvos pasaulio tautos, susiburusios i savo valstybes, sudaro, lyg kokiq. tautq bendruomen~. Kiek- viena tauta, kad ir kaip butq kulturinga ir aukstai pa- kilusi, negali apseiti be kitq tautq. Kiekviena tauta naudojasi ne tik savo, bet ir kitq tautq kulturos ir civi- lizacijos laimejimais. Mes verciames i savo kalbq. kitq
tautq rasytojq knygas i r i s jq mokom.es . Mes klausome p e r radijq. kitq tautq muzikos ir ja gerimes. Mes naudojames kitq tautq is,radimais. Tq . pati da- ro ir kitos tautos. Tautos n e- gaili rodyti ir skleisti savo kul- turos turtq, lyg noredamos ne- palikti viena kitai skolingos. Kuo gi mes galime atsily- ginti kitoms tautoms, kuo mes galime prisideti ir paturtinti tautq bendruomenes lobynq. . Rodos, dideles tautos su savp M . K . ciurlionis. senomis civilizacijomis yra vis- ko pertekusios, o mes, naujakuriai, argi galime dristi net galvoti kq. nors joms parodyti, ko jos neturetq. Ta- ciau taip yra. Mes tiek pat gilime duoti kitoms tautoms, kiek ir is jq imame. Tik ne med.Ziaginemis gerybemis mes joms galime pasirodyti, bet musq dvasios, musq tautos genijaus kuriniais. star maz a salis Norvegija, - bet praeitq. simtmeti yra davusi pasauliui tiek lobio , kiek ir did.Ziosios tautos nepajege duQti. N orvegq nau- joji literatura yra isversta i visas kulturingq tautq kal- bas , Be jq Ibseno, Ham.suno kuriniq dabar nebegalima isivaizduoti apsisvietusio z mogaus bibliotekos, kokios tautos jis bebutq. Musq genijalaus dailininko M . K . Ciurlionio kuriniais gerimes ne tik mes, bet ir kiekvienas mylis grozi sveti- mos tautos zm.ogus. Svetimomis kalbomis yra daugiau ir puikesniq knygq apie M. K . Ciurlioni isleista, negu lietuviskq. Must! teatras per trumpq. laikq. isaug~s dabar gali suteikti pasigerejimo ir labiausiai menu islepintam ziii- J;'QVUl. Musq teatro menininkai kvieciami i ivairius l!7