Puslapis:Kazys Binkis. Naujoji Lietuva.djvu/22

(Europos futbolo duomenų bazė)
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

lejo ligi sit}. dienQ islaikyti savo teritorijq, bet ir jq is- plesti dideles valstybes pavidalu. Taciau taip neatsitiko. Aisciams ramiai begyvenant Baltijos pakrastyje, aplinkui vyko dideli pasikeitimai. Krikscionybe, pakeisdama pagoniskas tikybas, di- d ziausia ekspansija plito visuose Europos krastuose . VIII amziaus pabaigoj baigiamos apkrikstyti german!! taute1es, X am. apsikrikstija Ruse ir Lenkai. Tautas ima jungti n ebe kalba, nebe bendri paprociai, kaip se- niau, b e t bendra kriksCioniska tikyba. Krikscionybe, paveldejusi Romos ir g 'raikQ kulturos liekanas, apuo m e tu buvo nepalyginamai aukstesne kulturos forma u z pagonyb<;. Su krikscionybe ejo rastas, amatai, ejo naujas b endruomenes gyvenimo supratimas. Tuo budu jau XI amziuje aisciai beveik is visQ pusiQ apsupami krikscioniskQ fautQ. Uz Baltijos juros - skandinavai, pietuose - mozurai, vakaruose - Fa- mario lenkai, r y tuose - gudai. Krikscionybes itakoje tautos buriasi i didesnes valstybes. AisciQ gimines vis dazniau ir grie2Ciau susikerta su savo kaimynais. Kovos darosi vis sunkesnes. Be 'tikslo pagonis atversti, kriksCioniski valdovai naudodavosi proga ir pasiplesti svetimo turto, padidinti savo valdomus plotus. Tuo budu nesujungtos vienon valstyben aisciQ gimines ilgq laikq turejo atlaikyti krikscioniskQ tautQ ekspansijq. Prusai b e p erstojo kariavo su mozurais, jotvingiai buvo lenkQ isnaikinti. Zemaiciai ir latviai nuo seniau tebe- simuse su narsjais skandinavQ vikingais, aukstaiciai - s u gudais. Kai a isciai is visQ pusiQ spaudziami pradejo jungtis i vienq valstyb<; , buvo jau pervelu. Kryziaus karl! su- fanatizuota Europa, nebe galedama iveikti Mazqjq Azijq u z pliidusiQ turkQ, atsigrizo i Pabaltiji. Tuo budu pra- sidejo z utbutine aisciQ kova su krikscioniskqja Europa, 38 ,

tirios atstovais buvo . du vokie.ciQ ordinaL Kova tc;sesi 0 0 metQ. Daug per tq laikq kraujo pralieta. Daug didvyriskQ zygiQ uzrasyta mUSt! tautos istorijos lapuose. Daug per tq laikq dideliQ ir sumaniQ vyrQ vadovavo m.iisQ tautai. Taciau kova buvo nelygi. Isikur<; PrUSt! zemej kryziuociQ ir latviQ zemej kalavijuociQ ordinai, kaip de- vingalviai smakai, kuriems vietoje nukirstos vienos gal- v os dvi isauga, siurbe must! tautos kraujq·. Per du simtus metQ is visos VakarQ Europos, kriks- cionybes pletimo vardu, trauke buriai riteriQ vokieciQ ordinams talkon. Ordinams nebe krikscionybe platinti rupeJo. Priesingai, jie visokiais budais trukde, kad Lietuva netaptQ krikscioniska. Jiems rupejo su visos

Kauno pilies griuvesiai.