Puslapis:Kazys Binkis. Naujoji Lietuva.djvu/23

(Europos futbolo duomenų bazė)
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Vakarq Europos pagalba uzimti lietuvitt .Zemes ir lais vq. tautq. padaryti vergais. ' IS daugelio lietuvitt giminitt per tq. laikq. laisvos be- liko tik dvi: .Zemaiciai ir aukstaiciai. Beveik visas Bal- tijos pajuris buvo uzim.tas vokiecitt ordintt. Per gias kovas mustt tauta neteko didesnes puses savo nuo am- ziq apgyventq plotq: juos u.Zvalde atejunai vokieciai.

"Kry.Zil! kalnas, siaulil! aps. Meskuicil! vis. Per tq. laikq. lietuviq uzimti retai gyvenami, totoritt nusiaubti rusq plotai, negalejo atstoti miistt tautai nei prarastojo savojo Pajurio, nei savo giminiq gyvenamos teritorijos. Begalinese .Ziauriose kovose sunyko ir senoji aisciq kultura, uzleisdama vretq. krikscioniskajai. Lietuviai prieme krikscionyb~ 400 mettt veliau uz savo arti- miausius kaimynus. Tuo metu, kai lietuviai kovesi su vokieciq ordinais, krikscioniskuose krastuose erne plisti mokslas; kiek-

\ I viena tauta turejo savo rastq. ir siokius tokius kulturos zidinius. Visos krikscioniskos tautos, niekeno netruk- domos, galejo tarp sav~s bendrauti ir dalytis savo kul- turos pasiekimais. Tik musq tauta 200 mettt karo ir kryziaus buvo nuo kitq atskirta. Ko mes per. tq.. laikq. n.etekome, lengva isivaizduoti. Jei aisciai X ar XI ~ziuje taikos sq.lygose ir savo kul- turos zydejimo metu butq priem~ krikscionyb~, - . butq suteik~ savo kultUrai dar aukstesnes formas, butt! susibur~ i didel~ vienq. valstyb~, butq turej~ savo rastq. ir mokslo zidinius. Europos .Zemelapis dabar visai ki- taip atrodytq, ir musq tautos ist6rija nebutq buvus tokia traginga. Laiku nesuspeta aukstesne kulturos forma perkelti i musq krastq. ilgiems amziams nuleme musq tautos likimq.. Kai Lietuvoj buvo ivesta kriksCionybe, lietuvitt tauta bega1iniuose karuose buvo issisemusi, isaikvojusi dat.J.g savo dvasinitt ir fizinitt jegQ. N e tik kovos su priesais, bet ir savitarpiai kivircai valdovtt tarpe silpnino tautq.. Vytauto kovos su Jogaila del valdzios, kovos, kurios vire po Vytauto mirties del pirmavimo Lietuvoj, su- skalde Lietuvq. i kelias priesingas stovyklas. Ilgai dar nebuvo kam rupintis, kad is pavirsiaus ivesta krikscionybe Lietuvoje prigytQ. 'Tai, kq. kriks- cionyhes ivedimas buvo dav~s kitiems krastams, - rastq. gimtq.ja kalba, siokias tokias mokyklas, - Lie- tuvai to nedave. IS seniau issilik~s gudtt rastas vals- tybinese kanceliarijose gyveno ir toliau. Lenkams Jo- gaila Krokuvoj isteige universitetq., o lietuvitt svietimu nebuvo kam rupintis. Paveluotai ivesta krikscionybe atnese lietuvitt tautai ne sviesq., bet pragaistingq. unijq. su lenkais. Vytautui viespatc.1.1jant, kol Lietuva buvo daug galingesne uz Lenkijq., si unija nebuvo baisi. Ta~iau Vytautui mirus, 41