Nuolat vis gausejant kovotojq eilems; atsirado jq 1 tarpe poetq, rasytojq, kurie eme kurti savq lietuviskq grozin~ literatiirq. PlaCiai pasklido po Lietuvq patrio- tine Maironio, Jaksto, . Vaicaicio poezija. Lietuvos so- d.Zius erne busti. :E.me kilti lietuviq tautoj grie.ztas pa- sipriesinirnas rusintojarns ir lenkintojarns. Kaimynai nustebo. Jie niekaip negalejo sutikti su rnintirni, kad jq pasarvota tauta pati savo jegornis pri- sikele. VokieCiai kaltino rusus, kad sie, noredarni pa- kenkti Vokietijos pasienio vokiskurnui, tycia rernia lie- tuviq tautini judejimq; rusai tuo patim kaltino vokie- cius, 0 lenkai - ir tuos ir kitus. TaCiau, Maironio zodziais tariant, - , Nebeuz- · tvenksi upes begirno, nors ji teketq ir pamazu". 0 lie- tuviq atgirnirno upe tekejo ne parflazu, bet, pralauzu~i ledus, kunkuliuodarna vedesi pirmyn ir lauze visas uz- tvankas. Kai 1904 rn., atkovojus spaudq, pasirode pirrnasai lietuviq dienrastis , Vilniaus .Zinios", jis pirmaisiais ejirno rnetais susilauke 16.000 ernejq, kuriq didzioji daugurna buvo sodieciai. SekanCiais, 1905 metais, Rusq revoliucijos rnetu susauktas Didysis Vilniaus Seirnas, visarn pasauliui pa- reiskia, kad Lietuva nebenori biiti svetirnqjq vergijoj ir reikalauja sau lygiq tei~iq su kitornis laisvornis tau- tornis. Lietuviq tautos atbudirnas pasidare ivyk~s faktas . Sodieciai erne dar labiau sviestis, skaityti savo laik- rasCius ir knygas. :Erne leisti vaikus i aukstesni rnokslq. Lietuviq sviesuornenes eiles sudare nebe desirntys, bet simtai ir tiikstanCiai taufiskal susipratusiq darbininkq. Atej~s Didysis ·Pasaulio karas rado Lietuvq jau s usipratusiq, trokstanci<! laisves ir pasiruosusi<! jq pa-· sitikti. 52 .,
Ne.Zinomojo Kareivio Kapas Karo Muziejaus sodely, Kaune, apsviestas Nepriklausomybes sventes proga. cia kasvakar, saulei leidziantis, atliekamos apeigos zuvusiq del Lietuvos laisves atminimui pagerbti. 53