svetimomis kalbomis lietuviq istorijos tyrinejimus, ra- so is miisq istorijos poemas ir apysakas, o lietuviui ~~ lama galvon, kad jis is amZiq buvc;s vergas, kad JlS tetinkqs tik juodam darbui ir privalqs savo ponq klau- syti ir jiems dirbti. . . . . . v• • Pirmieji, kurie ryzosi atidarytl hetuv1m sod1ecm1 akis, - tai buvo du didieji zemaiciai: Simanas Dau- kantas ir zemaicit! vyskupas Motiejus Valancius. Pir- masis emesi aiskint lietuviams miisq tautos praeiti ir lietuviskai parase pirmqjq Lietuvos istorijq. 0 Valan- cius griebesi mokyti zmones skaityti: steige parapine~ lietuviskas mokyklas, pats rase ir kitus skatino rasyh sodziaus zmonems prieinamas dvasisko ir svietisko tu- rinio knygas. Pats Valancius jq yra prirasc;s keliasde- simt ir isplatinc;s po Lietuvq desimtimis tiikstanciq egzemplioriq. v• Tacia'u sis pradetas didelis darbas rusq buvo ZlaU- riai sutramdytas. 1865 m. rusai pries lietuvius pavar- toja niekur kultiiringqjq tautq tarpe negirdetq prie- spaudos priemon~: uzdraudzia lietuviq rastq. Uzdaro lietuviskas mokyklas. svietimo ir tautos zadinimo darbas vel sustoja. Bet dabar jau nebeilgam. Panaikinus baudziavq, lietuviskas sodzius medZia- giskai erne stipreti. ukininkai erne leisti vaikus i auks- tesnes mokyklas. Vis daugiau ir daugiau ima rastis ap- sviestq, ismokslintq lietuviq. Daukant.o ir Valanciaus paseta sekla ima dygti. Didziausios rusq priespaudos metu 1883 m. su- svinta Lietuvai ,Ausra". Tai J. Basanaviciaus, J. Sliii- po ir biirelio Maskvos lietuviq studentq Priisuose pra- detas leisti pirmas tautiskoje dvasioje vedamas mene- sinis laikrastis. " Ausra" aiskiai uzakcentuoJ·a lietuviq teis~ savo kraste biiti seimininkais. Ausrininkai stoja kovon Sll
istautejusiais miisq krasto gaivalais, kurie vis dar ban- de atstovauti Lietuvai ir jo- je, nors po rusq letena, sei- mininkauti: ,Atejo laikas, kad svie- tas pazintq, kokios liko jii- sq dvasiskos lietuviskos pa- jegos, atejo laikas pazinti, katrie is gyvenanCiq ant miisq senoviskos .Zemes, ap- laistytos krauju ir prakaitu miisq seneliq, esame tikrai- siais jq vaikais ir galime naudoti jtt palikimus, o ka- trie nesame to verti, - taip rase vienas ausrininkas Uz Tevyn~. dar pirmais1a1s ,Ausros" pasirodymo metais. Juo tolyn, juo gausyn ejo pirmqjt! kovotojq eiles. ,Ausrai" po 4 mettt sustojus, atsiranda kiti laikrasciai. Galingai suskamba Vinco Kudirkos ,Varpas" ir greta jo sodieciams skiriamas ,Ukininkas". Pasirodo sky- rium lietuviq dvasininkq leidziama ,Apzvalga", jq pa- keicia Tumo vedamas , Tevynes sargas". Jie visi, kiek- vienas savo bare, varo tq pati tautos sqmones zadinimo darbq. simtai knygnesiq naktimis, pakriimemis ir sunta- kiais gabena is Priistt per rusq - vokieciq sienq sviesq lietuviq tautai ir skleidzia jq, po visq krastq. Daug pa- siaukojimo ir karzygiskumo parode miisq paprasti so- dieciai draudziamas knygas platindami ir jas laikyda- mi. Buvo tokiq, kurie pasizadejo vis'! gyvenim~ aukoti kovai su rusq ir lenktt priespauda. Toks buvo iikinin- kas, bir2enas, garsus knygnesys Bielinis.