. Skurdziai ir vargingai gyveno lietuvis savo tevy- nej. Prastai idirb.ama .Zeme, pasitaikius nederliaus me- tams, nebepajegdavo savo dirbejams ne asakotos duo- . neles parupinti. Tad sunkus badmeciai, kai ism.irdavo simtai tukstanciq musq tautieciq, budavo daznas reis- kinys Lietuvoje. Skurdo ir vargo palydovai-apkrecia- mos ligos, taip pat budavo nuolatiniai sveciai musq te! vynej. Del to lietuviq tauta nesidaugino taip, kaip. ki - tos laisvos tautos. Yra kai kuriq daviniq, is kuriq ga- lima apytikriai speti, kad K~stuCio metu etnografine Lietuva turejusi ne maziau gyventojq, kiek ir XIX am. . · pradzioje. Baud.Ziavq. panaikinus, medziaginis sodieciq gyve- . nimas, kiek pagerejo, - zmones erne sociau gyventi. Taciau ismaitinti viso naturalaus prieauglio atsilik~s ukis negalejo. N eturedami galimumo isgyventi ' savo . - tevynej, lietuviai tukstanciai's bego i visus pasviecius. . Antroje praeito am.ziaus puseje prasidejusi emigracija per pus~ simto metq isgabeno is Lietuvos visq. tre.c - dali paciq stipriausiq ir energingiausiq jos gyventojq. Pries didiji karq. sunku biidavo rasti Lietuvoj seimq., kuri neturetq savo . artimq gim.iniq Amerikoj, Pietq Afrikoj, ar kuriuose Europos krastuose. Lietuvio gyvenimas is pat pagrindq pasikeite tik atkovojus Nepriklausom.yb~. Lietuvis, pirmiau btiv~s svetimqjq valdinys, tapo savo krasto seimininku. Praejo 20 · metq nuo Lietuvos Nepriklausomybes paskelbimo, ir musq krasto nebepazinti. Milziniski dvarq zemes plotai, kuriuos anksciau valde kitatauciai, isparceliuoti ir sudarytuose ukiuose ikurdinti anksciau ·bt,lv~ bezemiai lietuviai. Tuo budu buvo sudaryta apie 40.000 naujq ukiq. Be to, 25.000 mazazemiq buvo zemes prideta. Visos tautos bendras turtas, didieji miskq plotai ir ezerai, - is priq vatiskq stambiqjq zemvald.Ziq buvo paimti valstybes
Naujakurio sodyba. zinion. IS viso buvo nusavinta per milijonq. hektarq stambiqjq zemvaldziq zemes ir miskq. Trukd~ ukio pazangai sodziq ukiai baigiami is- skirstytivienasedzi~:tis. Jau isskirstyta per 6000 sod.Ziq il likusieji, 3000 sodziq, bus baigti skirstyti per keletq. artimiausiq metq. Nusausinta simtai tukstanciq hek- tarq pelkiq ir mazai naudingi, vietomis visai tusti, plo- tai paversti derlinga zeme. Visas z emes ukis is atsilikusio trilaukio griidt! . ukio pertvarkytas i pazangq daugialauki , gyvulinin- gyste besiremianti iiki. Kai kur dar uzsilikusi trilauke baigsis, paskutinius sod.Zius isskirscius vienasedziais. Musq valstybes ekonominiam pagrindui, zemes iikiui, kilti padeda bendra visl! gyvenimo sricil! pa- zanga.