Puslapis:Kazys Binkis. Naujoji Lietuva.djvu/33

(Europos futbolo duomenų bazė)
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Krasto ekonominei gero- vei ir kultiirai kelti ypac svarbus veiksnys yra geras susisiekimas. Sioje srityje irgi padaryta zymi pazanga. Sutvarkyti, kai kur praplesti a.pin; senieji rusq ir vokie- ciq palikti gelezinkeliai ir nutiesta per 200 kilometrq naujq. Ypac svarbi naujoji .Ze- maitijos linija, kuri nuo Miisl! zemes iikio gaminiai kraunami i laivus ir vezami i uzsienius. siauliq (Kuziq st.) prasidedama eina pro Telsius, Plung<;, Kretingq ir jungia Lietuvq su miisq svarbiau- siu isejimu i pasauli, su Klaipedos uostu. · Kiek isaugo prekiq ir keleiviq judejimas miisq ge- lezinkeliais, rodo ir tai, kad 1919 m. teturej<; tik 80 garvezttJ, dabar jq turime apie PUl?trecio simto ir pre- kiniq bei keleiviniq vagonq skaicius is 840 isaugo per 5000. Tokia pat pazanga ivyko ir kitose susisiekimo sri- tyse. Pirmiau garsiis savo blogumu Lietuvos keliai ir vieskeliai dabar gali buti pavyzdziu net ir kai kuriems miisq kaimynams. Tiesiami nauji plentai dar pa- lengvins krasto susisiekimo reikalus. Ypac bus svar- bus naujai tiesiamas .Zemaiciq plentas, kuris sujungs Kaunq su miisq Pajuriu, su Klaipeda. Siais plentais ir vieskeliais reguliariai vaikstq autovezimiai pasiekia ir nuosaliausias miisq krasto vietas, padedami gyvento- jams lengvai ir greitai susisiekti su miisq krasto dides- niais prekybos ir kultiiros centrais. Sutvarkius ir patobulinus Klaipedos uostq, daba:r pradedamas tvarkyti ir tolimojo susisiekimo reikalas: steigiamas savo laivynas. Jau dabar keli prekiniai lai-

vai su Lietuvos veliava skaido tolimqjtJ jurq ir vande- nynq bangas. · Svarbiausias mUSlJ ekonominio gyvenimo sakas stengiarnasi tvarkyti valstybiniu mastu, itraukiant i jq ugdymq plaCiuosius visuomenes sluogsnius. Visa, kq ukininkas pagamina ir kq eksportuoja uzsieniams, par- duoda per savo kooperatyvus ar akcines bendroves, ku- riq dalyviais yra tik valstybe ir patys gamintojai. Eko- nominiam krasto pajegumui stiprejant auga ir miisq ekonomines organizacijos, kasmet darydamos vis di- desnes apyvartas, kuriq bendra suma siekia simtus mi- lijonq Iitq. Auganti miisq krasto pramone, kylantis zemes ukis, prekyba ir verslai parupina darbo savo krasto zmonems ir jiems nebereikia dangintis i svetimus kras- tus duonos kqsnelio .ieskoti.

Klaipedos uoste d a rbas verda dienq ir nakti.