tuva skendejo tamstybeje. 1578 m. Vilniuje buvo isteigta jezuitq akademija. Pradzioje, kai ejo kova su Lietuvoj plintanciu protestantizmu, akademija rode siokio tokio gyvumo. Bet jau XVII amziaus pradzioje si ~ mokslaviete visai susmuko ir jau daugiau nebeatsikele. Is visq pasaulio krastq, - is Ispanijos, Portugalijos, Pranciizijos, Vokietijos surankioti eiliniai jezuitai lo- tynq kalba deste teologijq, scholast'in~ filosofijq ir moke bajorq vaikus grazbylystes. Du simtus metq je- zuitq rankose isbuvo Lietuvos svietimas. Jq vedamos buvo negausios ir menkutes Lietuvos bajorq mokyklos, kuriose, be katekizmo ir lotynq gramatikos, maza kq oajorq vaikai teismokdavo. Apie sodieciq mokslinimq niekas anais laikais negal- vojo. Priesingai, sodieciams baudziauninkams buvo draudziama bajorq mokyklas lankyti. Sodieciai ir smulkiis bajorai - slektos buvo analfa- , betai, o stambieji ne kq uz anuos sviesesni. Nebent vienas kitas isleisdavo savo vaikus mokytis i Vakarq Europq, kur jie galedavo susipazinti su mokslo pa- zanga. Zmoniq tamsumas ir baudziavos vergija buyo di- dziausia jungtines Lietuvos - Lenkijos ponq valstybes liga, kuri jq nuvare i kapus. Uzemus Didziqj.q, Lietuvq rusams, zmoniq svietimo· reikalai miisq tevynej ne kiek nepagerejo. Rusija pati atsilikusi, tamsuoliq krastas, ne negalejo riipintis kitq svietimu. Tik praeitojo amziaus pradzioj, isisteigus Vilniuje universitetui, kai kur pradeta steigti ir para- pines pradzios mokyklos. Taciau lietuviams maza svie- sos jos tesuteike. 'Tai buvo daugiau zm.oniq. lenkinim.o, negu svietimo istaigeles. Nesant nei mokykloms patal- pq, nei atitinkamai paruostq mokytojq, mokslas tose mokyklelese biidavo labai primityvus. Vargonininkai ar zakristijonai, daznai patys berasciai zmones, apy· 72
Vend.Ziogalos pradzios -· mokykla. Mes dabar statome tik tokias pradzios mokyklas. tamsiuose spitoliq kambariuose per adventus ir gave- nios metu, susauk~ vaikus,· mokydavo juos lenkiskos abe- celes, poteriq ir katekizmo. Retai kur tebuvo moko- ma rasto ir skaicia- vimo. Tuo metu, kai Vilniuj zydejo lenkq literatiira, kai buvo lleidziam.a tiikstanciai knygq, kai :A. Mickevicius lenkiskai rase gra- zlaS poemas a p1e lietuvitt tautos pra- .. eiti,- Lietuvos ba- jorai visai nesirii- pino savo krasto gausiausio luorno- sodieciq - svieti- ·mu. Dar as.tuoniolikto amziaus pab~ligoj buvo isleista kazkas panasu i lietuviskq pradziamoksli - 32 pusl. ·knygute ilgu vardu: , Mokslas. sk~ytim~ .ra~zta I:etu: wiszka diel mazu wayku Kuneml padleta Ira WlSOkl mokslay Krikscioniszkai, tey pogi yr trumpas ~.~bo zenstwas koznos dienos wirams yr moteryms sluzlJen- tes". si 32 puslapiq enciklopedija, kurioj ,padeti visoki mokslay", iki 1850 m. buvo perspausdinta Vilniuje per 20 kartq. Daugiau kaip pus~ simtmecio su sios knygos