pagalba buvo svieciami lietuviukai. Kiek tos sviesos is ten galima buvo pasisemti, lengva numanyti. Pirmas, kuris rimtai erne rupintis lietuviq svietim,u , buvo ukininko sodiecio sunus, Zemaiciq vyskupas Mo- tiejus Valancius. Pradej<;_!s valdyti Zemaiciq vyskupys- t<;_! , kuri anuo metu apeme pus<;_! Didziosios Lietuvos, jis tuojau kreipesi i visus savo parapijq klebonus, isaky- damas kiekvienoje parapijoje isteigti mokyklas, kur lietuviq sodieciq vaikai butq mokomi skaityti ir rasyti gimtqja kalba. ]au treciais jo vyskupavimo metais (1853 m.) buvo 197 parapines mokyklos, kuriose mo- . kesi 5900 mokiniq. Kita tiek skaityti mokesi namie. Parapijq klebonai kasmet turejo vyskupui siuntineti pranesimus apie mokyklq padeti ir z ymeti mokiniq skaiciq. Sios mokyklos per 12 savo gyvavimo metq pa- dare dideli darb'!.· Zmones ismoko skaityti gimt qja kal- ba ir skaite nebe vien maldaknyges, bet ir siaip naudin- gas knygas, kuriq jiems parupindavo Daukantas ir tas pats v :alancius. Valancius buvo suman<;_!s isteigti Varniuose ir mo:. kytojq seminarijq, bet atej<;_!s 186,3 m. sukilim.as , o po jo rust! priespauda nutrauke taip graziai pradetq Lietuvos svietimo darbq. Muravjovo isakymu visos lietuviskos mokyklos buvo uzdarytos, 0 jq vietoje imta steigti ru- siskos. Taciau Valancius rusintojams nenusileido. Uzda- rius mokyklas, jo skatinami kunigai reikalavo is tevq, kad vaikai eidami pirmosios ispazinties butinai moketq skaityti. Lietuviskos knygos skaitymas tapo kaip ir tikejimo dalykas. Tevai arba patys moke vaikus skai- tyti arba kviesdavosi , daraktorius", kurie, vaikscioda- mi pasodziais, moke lietuviukus abeceles: Tuo budu per 40 sunkiausiq rusq priespaudos metq; kai buvo ne tik mokyklos, bet lf 1ietuviskas rastas uzdraustas, -
Dotnav.os z. U . Akademijos naml! iikio riimai.
Vieni is V . D. Unive r sitet o r iiml! - T echnikos fakultetas. •