Lietuvai tesviete, - t eisingai dabar vadinama _ var- go mokykla. . ' Lietuvos atgimimo kovotojai ausrininkai butiniausia tautos ~yvy.bes sql_yga }skele lietu.viskos mokyklos rei- kalq. Pt~~OJO ,~usros' numerio vedamajam straipsny BasanaviCl.US, ~elk~lau~amas Lietuvai teisybes, raso: • :Tar~ ~oktq tetsybtq ptrmutine butq ta, kad Lietuvoj ~I.etuviai mokslq ir apsvietimq lietuviskose moksliny- cwse gautq".
- Oidysis Vilniaus Seimas 1905 m. reikalauja Lietu-
.v~I ~utonon;ijos, ypa~ svi~timo ir kultiiros srity. Si Vtlmaus Setmo nutanmq hetuviai sodieciai naudoda- m}esi .R~~ijos revoliucija, tuojau pradejo vykdyti: buvo ~zdar~~eJamos r~.sq mok_Yklos ir jq vietoje steigiamos he~uv~s~~s.. Ta.ctau pastbaigus revoliucijai, rusai vel paen:e svt~bmq.! ~avo .rankas, tik kai kuriose mokyklo- se letdo destyti hetuvtq kalbq, kaip atskirq neprivalo- mq dalykq. . Di?ziojo ka:o n;tetu , ~ai v?kieciai 1915 m. okupavo ~Ietuvq, Vyna~stas. Ltet.uvtq Komitetas nukenteju- s~e~s ~uo ka:o selpti, kurm buvo susibiirusi visa liku- SIO~l. L~et~VOJ ~viesuomene, besiriipindamas Lietuvos · ·. atetbmt: ptrm vtsko emesi lietuviskq mokyklq reikalus tvar~yt~. Buvo suburti Vilniuje lik~ moksleiviai i cia P?t !Stetgtus ~·~kytojq kursus ir- porq menesiq pamo- kJ.US pedag.ogmtq dalykq - tuojau siunciami i ivairias Lte~~vos Vletas organizuoti svietimo darbq, steigti lie- t~Vl~k~.s mokykl?.s . Riipintasi ne tik pradzios mokslu. V okteCl~. okupaClJOS metu buvo isteigtos, be keliq sim- tl] prad:~os m~kyklq.'. Vi~niuje, Kaune, Panevezy ir k. 8 hetuvtskos gtmnaztJOS tr 11 progimnazijq. Tai buvo sunkus; didelio jegq itempimo reikalaujqs da~bas. N ebuvo ne1 mokytojq, nei mokslo priemoniu r~e1 vadoveliq. Viskas reikejo is nieko susikurti. I svi;~ tlmo darbq buvo itraukti visi, kas nors kiek buvo tam 76
Dotnuvos zemes 'Okio Akademija. pasiruos~s. Ypac sunku buvo su vadoveliais. Kai ku- riems mokslo dalykams ne tik vadoveliq, bet ir nusi- stovejusiq lietuviskq moksliniq terminq nebuvo. Rei- . kejo surasti atitinkamus lietuviskus zodzius, arba pa- gal lietuviq kalbos dvasiq naujus padar~ti. Ir 'tai rei- kejo atlikti tuojau, nedelsiant - negi pasirodysi vokie- ciams, kad m.es neturime is ko vaikq mokyti. Tad visa . Vi lniaus sviesuomene buvo .ikinkyta i darb'! ir skubiai rase visoms mokslo sakoms vadovelius. Pats Vyriausio Komiteto pirmininkas, dabartinis Valstybes Preziden- tas Antanas Smetona, parase aritmetikos ir algebros vadovelius, nustatydamas matematikos terminus, kuriq daugumas ir· .siandien tebevartojami. Tuo biidu beveik per vienerius metus miisq mokyklos buvo apriipintos reikalingiausia literatiira. Karo metu paskubomis isteigtos mokyklos buvo silp- nutes. Mokytojai buvo neprityr~, be atitinkamo peda- goginio pasiruosimo. Vienas d.Ziaugsmas tik, kad jos buvo lietuviskos. · Tikras svietimo qarbas prasidejo atgavus Nepriklau- somyb~. Mokytojams paruosti buvo isteigtos bent ke- lios seminarijos. Okupacijos meto · mokytojams tobu- lintis buvo ruosiami kursai.