JONAS JABLONSKIS IR KAZIMIERAS BOGA Tauta negali augti ir stipreti, jei ji neturi mokslo ir rasto. 0 be rasto skursta ir kalba. Pamazu vartojamQ 102 zodziQ skaicius mazeja is .Zmo- niQ atminties arba kalbos for- mos apsivelia svetimybemis. Prasidejus kalbos nykimui, prasideda ir tautos nykimas. Kai istorijos begy kaimynai is visQ pusiQ erne naikinti miisQ tautq, is dvarQ, klebonijQ ir miestQ i miisQ graZiqjq kalbq prasiskverbe svetimybes ir j4 sudarke, lyg piktzoles grazQ kvieciQ laukq apaugo. Rasto draudim·ui prasidejus, kalba dar didesniame pavojuje atsi- J. Jablonskis. diire. Kovojant del rasto, del spaudos, kartu ir del kalbos kovota, nes su svetimu rastu ateina ir svetimos kalbos. Rei- kejo, kad senoji ir grazioji mii- SQ kalba isliktq, kad savo bii- do ir vertes nenustotQ. Reike· jo t4 kalb~ valyti ir gryninti, kad ji tiktl! ne tik paprastam kasdieniskam pasikalbejimui, bet mokslui ir rastui. MusQ ktalba zavejbsi ir domejosi sve- ciQjQ rsaliQ .mokslininkai, 0 na- mie ta kalba jau buvo prade- jusi skursti. Tad dvejopas bu- vo tos kovos del kalbos tiks- KB- las: viena - isvalyti J·~ nuo . uga. -t
svetimybiQ, t. y . grqzinti tikrqji veidq, ir kita - moks- lo pasauly ijungti jq i senQjQ ir graziQjQ kalbQ seimq. Tautai bundant, kalbos darbininkQ rasto zmoniQ tar- pe niekaaos nestigo. Buvo Baranauskas, Jaunius, Kur- saitis ir kiti. Taciau daugiausia bus miiSQ kalbai pada- r~ du kalbininkai - Jonas Jablonskis ir Kazimieras Biiga. Sie du vyrai vis(! savo gyvenimq paskyre vien tik kalbos reikalams. Jonas Jablonskis, suvalkietis, panemuniQ siinus, is- ej~s aukstuosius m .okslus vis4 gyvenimq atsidej~s dir- bo gimtajai lietuvil! kalbai nuo svetimybiQ valyti, moks- liskai ir praktiskai gyvenimui bei rastui pritaikyti. Jo sudaryta l~etuviq kalbos gramatika yra pagrindinis miisQ mokykloms veikalas. Savo darb(! su nuostabiu prisirisimu ir meile Jonas Jablonskis pradejo dar spau- dos draudimo laikais. Skersai ir isilgai jis isvazinejo vis4 Lietuvq ir uzrasinejo retesnius nugirstus zodzius. Per .zmoniQ nesupratimq i miisQ kalbq patekusias sve- timybes jis ismete,r pakeisdamas jas savais lietuviskais zodziais, vienoj ar kitoj Lietuvos vietoj vartojamais. Nepriklausomoj Lietuvoj Jonas Jablonskis buvo jau nebe jaunas, o palieg~s, paralizuotas. Bet ir ant rate- lit! veziojamas moke gimtosios kalbos studentus uni- versitete ir siaip asmenims ar istaigoms talkindavo sa- vo ziniomis ir patarimais. Tatai rodo, kaip sis vyras mylejo gimtqj(! kalbq, kaip del jos vis4 amziq, sav~s atsizadedamas, dirbo. Kazimieras Biiga, rytQ aukstaitis dusetiskis, nepa- prastQ gabumQ mokslininkas, dar studentu biidamas at- kreipe zymil! uzsienio mokslininkQ demesi. Stebejosi jo gabumais ir nuostabiu prie kalbl! mokslo prisirisimu. Jablonskis kalbininkas praktikas, o K . Biiga dar ir mokslininkas tyrejas. Biigai ~iipejo ne tik patsai kalbos grynumas, bet ir jos vieta, jos rysiai su kitomis kalbo- mis. K. Biigai lietuviskas zodis ne vien tik zmogaus