Lietuvos ponai, lenkQ privilegijomis papirkin.ejami,
kaskart vis maziau ir maziau atsparumo berode lenkQ
verzimuisi i Lietuvq.
LenkQ ponijos gyvenimas seniai masino Lietuvos
ponus. LenkQ ponai seniai jau buvo pas save isived~
baudziavq, o Lietuvoj zmones buvo laisvi, zemes di-
dziumas priklause didZiajam kunigaiksCiui, atseit vals··
tybei, ir ponai biidavo tik laikini tQ zemiQ valdytojai,
valdininkat, ir: surinktus uz zem~ mokescius turedavo
atiduoti valstybes izdui. Lenkijos ponai galedavo kis-
tis i valstybes valdymq: jie rinkosi sau karaliQ, be jq
zinios karalius negaledavo nei vieno svarbesnio vals-
tybes reikalo isspr~sti, ir buvo nuo jQ priklausomas.
Lietuvoj buvo paveldima monarchija ir Did. Kunigaiks-
tis su savo patarejais tvarkydavo visus valstybes reika-
lus. Lietuvoj visi laisvi zmones biidavo ginkluoti ir,
reikalui istikus, stodavo i kariuomen~s eiles, o lenkuose
ginklq. nesioti tebuvo leid.Ziama tik ponijai. Savanatl-
di.skas, vien tik ponQ interesus ginqs Lenkijos valsty-
bes reikalQ tvarkymas masino Lietuyos ponus.
Jie greit savo pasieke.
17-kai metQ po Vytauto mirties praejus, jie buvo
apdovanoti tokiomis pat laisvemis, kaip ir lenkQ ponai.
Zygimantui K~stutaiciui mirus, Lietuvos ponai issi-
rinko mazameti J ogailos SU11Q Kazimierq Lietuvos Di-
dziuoju Kunigaiksciu, tuo pabrezdami, kad Lietuva nu-
traukianti visokius unijos saitus su lenkais. Ir kai len-
kai, noredami vel atnaujinti unijq, nutare rinktis tq pati
Kazimierq Lenkijos karalium, Lietuvos . ponai trejus
metus vilkino ir derejosi, kol, pagaliau, sulygo: uz pri-
vilegijas parduoti savo t .evynes laisv~. 1447 metais
Kazimieras pasiraso Lietuvos ponams privilegijq ir iS-
vaziuoja karaliauti i Lenkijq, pasilikdamas sau ir Di-
dziojo Lietuvos Kunigaikscio titulq, bet Lietuvq ati-
duodamas valdyti Pontt Tarybai.
Zapiskio baznycia, statyta Vytauto Didziojo laikais.
Bubil! piliakalnis, Padubysio valsciuje.