Lietuvos ponai, lenkQ privilegijomis papirkin.ejami, kaskart vis maziau ir maziau atsparumo berode lenkQ verzimuisi i Lietuvq. LenkQ ponijos gyvenimas seniai masino Lietuvos ponus. LenkQ ponai seniai jau buvo pas save isived~ baudziavq, o Lietuvoj zmones buvo laisvi, zemes di- dziumas priklause didZiajam kunigaiksCiui, atseit vals·· tybei, ir ponai biidavo tik laikini tQ zemiQ valdytojai, valdininkat, ir: surinktus uz zem~ mokescius turedavo atiduoti valstybes izdui. Lenkijos ponai galedavo kis- tis i valstybes valdymq: jie rinkosi sau karaliQ, be jq zinios karalius negaledavo nei vieno svarbesnio vals- tybes reikalo isspr~sti, ir buvo nuo jQ priklausomas. Lietuvoj buvo paveldima monarchija ir Did. Kunigaiks- tis su savo patarejais tvarkydavo visus valstybes reika- lus. Lietuvoj visi laisvi zmones biidavo ginkluoti ir, reikalui istikus, stodavo i kariuomen~s eiles, o lenkuose ginklq. nesioti tebuvo leid.Ziama tik ponijai. Savanatl- di.skas, vien tik ponQ interesus ginqs Lenkijos valsty- bes reikalQ tvarkymas masino Lietuyos ponus. Jie greit savo pasieke. 17-kai metQ po Vytauto mirties praejus, jie buvo apdovanoti tokiomis pat laisvemis, kaip ir lenkQ ponai. Zygimantui K~stutaiciui mirus, Lietuvos ponai issi- rinko mazameti J ogailos SU11Q Kazimierq Lietuvos Di- dziuoju Kunigaiksciu, tuo pabrezdami, kad Lietuva nu- traukianti visokius unijos saitus su lenkais. Ir kai len- kai, noredami vel atnaujinti unijq, nutare rinktis tq pati Kazimierq Lenkijos karalium, Lietuvos . ponai trejus metus vilkino ir derejosi, kol, pagaliau, sulygo: uz pri- vilegijas parduoti savo t .evynes laisv~. 1447 metais Kazimieras pasiraso Lietuvos ponams privilegijq ir iS- vaziuoja karaliauti i Lenkijq, pasilikdamas sau ir Di- dziojo Lietuvos Kunigaikscio titulq, bet Lietuvq ati- duodamas valdyti Pontt Tarybai.
Zapiskio baznycia, statyta Vytauto Didziojo laikais.
Bubil! piliakalnis, Padubysio valsciuje.