Didziurna valstybes dvarQ su aplinkiniais sodziais buvo atiduota jQ valdytojQ arba s1a1p pont.! nuosavy- ben. Sodietis be pono sutikirno nebegalejo kitarn per- leisti savo zemes, nei kur kitur issikelti. Jis nuo siol tu- . rejo ne tik savo zernc;, bet ir pono laukus dirbti. Dvaro ponas pasidare jo viespats ir teisejas. Tuo biidu didziausia lietuviQ tautos dalis, pirmiau buvusiQ laisvQ Lietuvos zrnoniQ, buvo atiduota savQjQ pont.! vergijon. Stijungtos su Lenkija Lietuvos valsty- bes gyventojQ daugurnos gyvenirnas pasidare nieku ne- geresnis, kaip svetirnQjQ pavergtQ latviQ ar priisQ. si nauja, is LenkQ atejusi, santvarka paciose sak- nyse pakirto rnusq tautos ir vaistybes galyb:; ir at- sparumq. Ponai kartais pasisiausdavo pries lenkus, bet nau- jos privilegijos, _naujos ,laisves" juos vel tuoj )nura- rnindavo. Paskum ponus nuseke ir srnulkieji ·slektos. Ir jie is- sireikalavo sau ivairiq laisviQ ir privilegijQ. 0 tQ visl.! laisviQ ir privilegijq buvo vienas tikslas: atsipalaiduoti nuo visokiQ pareigQ valstybei. Kartu su l~nkQ privilegijornis ir herbais Lietuvos ponai erne savintis ir lenkq kalbq. Lenkiska dvasiskija, lenkq universitetas Krokuvoj, kur Lietuvos ponai ir bajorai rnokslindavo savo vaikus, lenkiskas karaliaus dvaras greit isdilde rnusq ponijos lietuviskurnq. Ji pa- mirso savo kalbq, savo paproCius, atsiskyre nuo savo tautos karnieno. Valstybe, netekusi · pajamQ, netekusi visos tautos paramos, erne srnukti. • Ponq dykas gyvenirnas, sauvale ir tarpusavio pes- tynes, lyg vezys ede Lietuvos nepriklausomybes li- , kucius. ·
v ei erne puldineti krastq svetirnieji, - rusai, to- toriai, - ir nebuvo kam juos sudrausti. Lietuvos rusq sritys viena po kitos erne slietis prie Maskvos. N usilpusi, pakrikusi ponq valdorna Lietuvos val- stybe 1569 rn. Liublino unijos aktu, pagaliau visai su- siliejo su tokia pat nusilpusia Lenkija. Du sirntu rnetq dar skurdo jungtine valstybe, po- nq sauvales draskorna ir kairnynq ni,okojama, kol, pa- galiau, per tq laikq sustiprejc; kairnynai- Rusija, Aus- trija ir Prusija - jq pasidalino. Traginga ir parnokanti rniisq tautos istorija. Se- novej_e , kulturinga ir turtinga, uzernusi didelius pato- gius plotus, tauta per 700 rnetq isgyvena sunkiq kovq, staigaus iskilirno ir baisaus kritirno laikotarpius, kad
V. D . KARO IR KULTUROS MUZIEJUS KAUNE, Karo muziejuje yra sudeti lietuviq tautos atgimimo, kovq del Nepriklausomybes ir senoves paminklai. Kultiiros muziejuje - Lietuvos meno ir kultiiros turtai.