vel prisikeltl! ir, pasimokiusi is savo praeities nelaimit!, kurt\! sau naujq laimingq gyvenimq. Mus istorija vaizdZiai moko, kad tik biidama ne- priklausoma tauta gali laisvai pletotis ir sudaryti sqly- gas savo zmonil! gerovei kilti. Savo nepriklausomybei stiprinti ir ginti tauta neprivalo nieko gailetis. Kaip at- skiram zmogui gyvybe,- taip tautai nepriklausomybe yra brangi. Taciau atskiras zmogus, tautos narys, turi buti pasiruos~s net savo gyvyb~ aukoti uz visumos, uz tautos laisv~, nes. vergija yra baisesne uz mirti. Noredami, kad miistt valstybe biittt stipri, turime stengtis atlikti visas uzdedamas jos pareigas. Atskiro zmogaus, ar atskiros grupes savanaudiskas visokil! lengvattt ieskojimas, issisukinejimas atlikti pareigq valstybei yra kenksmingas. Tik visos tautos, visq zmo- niq remiama valstybe gali klesteti ir augti. · Nors daug kas per 700 mettt pasikeite, bet pacioje esmeje miisq tautos padetis liko toji pati, kaip ir bu- vusi. Mes gyvename ttt paciq. kaimynl! apsupti ir jq tikslai link miistt tautos pasiliko tie patys, tik priemo- nes tiems tikslams siekti kiek pakitejo. Kaip anuomet krikscionybes platinimu prisideng~ svetimieji lindo Lmiistt zem~, taip dabar aukstesnes kultiiros vardu jie bando tai daryti. Miistt tauta, nore- dama nuo jtt apsiginti, turi isvystyti didziausiq en'ergi- jq, ka.d miistt krasto kulturingumas ne tik susilygintq su katmyntt krastais, bet juos ir pralenktq. Kultiiringai, apsisvietusiai, vieningai Lietuvai joks. kaimynas nebus pavojingas, jo,ks pavojus nebaisus.
PLUMHSMA IR HRRDU RT~OUDTa . M EP R II-I LllUSOmiJ Bt aimynq isdraskyta, tamsi ir nuskurdusi Lie- tuva gulejo mirties patale. Vokieciai siege ' Mazqjq: Lietuvq, rusai tq pat dare Didziojoj Lietuvoj. Abu didieji kaimynai lenktyniaudami sku- bejo nutautinti savo didziqjtt valstybitt pakras- Cius, vokieciai - suvokietinti, rusai - surusinti. Jie skubejo kolonizuoti Lietuvq savo zmonemis. · Atim- toje is lietuviq zemeje sodino is toli atvdtus rusus ar- ba vokiecius. DidZiojoj Lietuvoj savi nutautej~ ponai ir dvasi- ninkai stengesi priesintis rustt pastangoms ir. . . sku- biai lenkino lietuviq. tqutq. Kiekvienas kaimynas sten- gesi kuo daugiau pasinaudoti lietuvitt tautos palaikais. Mazoji Lietuva, vokiecitt kolonistais atmiesta, vokiete- jo. Didziojoj Lietuvoj, del tikybtt skirtumo, rusams ne taip gerai sekesi. UZtat gera piiitis pasitaike lenkams. Miestq, miestelitt ir jtt apylinkiq, gyventojai prie savo lietuvi,sktt pavardzitt skubiai lipde lenkiskas uodegas il' stengesi kalbeti lenkiskai. Dvaras ir klebonija tapo lenkiskumo tvirtoves Lietuvoj. Visa, kas lietuviska, buvo niekinama, pajuokiama, persekiojama. Kas gi beliko lietuviui daryti? Kai savo zemej, sa- vo tevynej jis tapo beveik vergu, kai niekas su juo ne-