Aleksandras Vasiliauskas. Sovietinė Lietuvos industrializacija. Naftos perdirbimo įmonės gimimas Lietuvoje
| ←Paminklo ar pasmerkimo vertas Aleksandras Drobnys | Prof., LMA akademikas Aleksandras Vasiliauskas. Sovietinė Lietuvos industrializacija: strateginiai sprendimai ir jiems įtaką dariusios asmenybės. Naftos perdirbimo įmonės gimimas Lietuvoje. |
Vietoj epilogo→ |
Naftos perdirbimo įmonės gimimas Lietuvoje
Ne vieno pramonės giganto sovietinėje Lietuvoje gimimas nebuvo toks ilgas, sudėtingas, prieštaringas ir dramatiškas, kaip naftos perdirbimo gamyklos (NPG). Šios gamyklos gimimo istorijos pagrindu galima gauti daugybę įdomios medžiagos apie tai, kaip buvo rengiami, priimami ir derinami sprendimai su Maskva N. Chruščiovo ir L. Brežnevo valdymo laikotarpiais. Kolektyvinėje monografijoje “Lietuva 1940-1990: okupuotos Lituvos istorija” aptinkama tik tokia trumpa citata (544 psl.): “…Tačiau 1965-1988 m. plėtojant pramonę nebuvo paisoma socialinių ir ekologinių padarinių, Net tuometinėmis sąlygomis 21 inteligentas protestavo prieš sumanymą statyti Jurbarke naftos perdirbimo gamyklą, kuri kėlė grėsmę Nemunui ir Kuršių marioms. Protestas padėjo. 1972 m. gamykla buvo pradėta statyti Mažeikiuose…”. Suprantama, toks keliais trumpais sakiniais apibudintas naftos perdirbimo gamyklos atsiradimo Lietuvoje faktas nėra informatyvus.
L. Rinkūnas internete patalpintame savo darbe “Naftos perdirbimo gamyklos gimimas Lietuvoje 1962-1970 metais” teigia: “…buvau vienintelis eilinis, turėjęs galimybę matyti daugumą neramių NPG gimimo etapų- beveik nuo pat pradžios iki NPG statybos vietos parinkimo Mažeikiuose. Turėdamas silpnybę konspektuoti pagrindinius momentus, pasitarimų dalyvių pasisakymus, kurie vienaip ar kitaip lėmė NPG likimą ar jos vietą, laikau tikslingu nenusinešti jų užmarštin, o palikti istorijos teismui…” (citatos pabaiga). L. Rinkūnas tuo metu dirbo Valstybiniame mokslinio tyrimo darbų koordinavimo komitete (VMTDKK) ir Valstybiniame plano komitete (VPK). Pažinau šį įdomų žmogų ir aukštos kavlifikacijos specialistą asmeniškai, kai jis jau dirbo Valstybinio plano komiteto Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos mokslinio institute (LŪPEMTI) Teritorinio planavimo skyriaus vedėju. Buvau maloniai nustebintas, kai aptikau internete jo darbą- išsamią NPG atsiradimo Lietuvoje išsamią istoriją. Pasiremdamas šiuo L. Rinkūno darbu, apibudinsiu trumpai sprendimų dėl NPG chronologiją.
Panaikinus SSRS pramonės ministerijas ir Lietuvos pramonės administravimą perėmus naujai organizuotai Liaudies ūkio tarybai, prasidėjo energinga kompleksinė krašto pramonės plėtra. Siekiant plėtoti savarankiškai tvarkomą ir pakankamų pajėgumų energetikos ir kuro pramonės kompleksą, LSSR VPK parengtame septynmečio plane (1959-1965 m.) buvo numatyta statyti naftos perdirbimo gamyklą ir keletą elektrinių (Lietuvos VRE, Dysnų VRE arba AE, Birštono HE, Jurbarko HE). NPG statybos klausimas iš esmės pajudėjo, kada VPK 1962 metų pradžioje pavedė VMTGKK parengti pasiūlymus dėl NPG statybos vietos. L. Rinkūnas su kitais VMTGKK Energetikos skyriaus darbuotojais išreiškė abejonę, ar būtina statyti aplamai Lietuvoje statyti tokį gigantą, neturint šios srities kadrų, be to, smarkiai teršiantį gamtą. Tačiau VMTGKK pavedimu L. Rinkūnas teko atikti NPG Mažeikių, Vievio ir Jurbarko satybos vietų palyginamąją analizę, pagal kurią VMTGKK savo rašte VPK pasiūlė preliminariai Mažeikių variantą vieninteliu priimtinu NPG variantu, kuris nekelia grėsmės užteršti pagrindinius visasąjunginės reišmės kurortus (Palanga, Kuršių Nerija, Rygos pajūris), stambiuosius miestus (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Ryga ir kt.), didelius plotus užliejamų pievų (Nemuno žemupys), o galimas užteršimas kai kuriais atvejais sudarys minimalią žalą gyventojų sveikatai ir poilsiui. Tuo tarpu sąjunginis institutas ”Gipzoneftezavod” buvo pagrindęs Pabaltijo regione dviejų NPG statybas: vidaus poreikiams Vilniaus NPG ir eksportui Ventspilio NPG.
Prieš pateikiant projektuojančiai organizacijai pasiūlymus dėl NPG statybos vietos VPK vyko A. Drobnio pirmininkaujamas pasitarimas, kuriame dalyvavo 21 asmuo iš 10 ministerijų bei kitų institucijų. Kadangi nuomonės pasitarime buvo labai skirtingos, pasitarimo protokole tik užfiksuota: “Pasitarime pareikštas pastabas priimti žiniai, numatant NPG statybos vietą”. 1962 metų antrame pusmetyje A. Drobnio pirmininkaujame VPK posėdyje buvo svarstomas instiuto “Ukrniiprojekt” parengtas techninis ekonominis pagrindimas dėl NPG su naftos chemijos kompleksu statybos vietos, kuriame iš penkių išnagrinėtų vietų (Mažeikiai, Alytus, Jurbarkas, Jonava, Vievis) rekomenduojamas Vievis. VPK posėdyje buvo nuspręstą pristatyti į LKP CK “Ukrniiprojekt” pasiūlytą Vievio variantą, kartu pateikiant posėdžio kai kurių dalyvių siūlytus Jovavos ir Jurbarko variantus. Iki svarstymo LKP CK Biure VMTGKK savo iniciatyva atliko “Ukrniiprojekt” siūlomo varianto perskaičiavimus ir rašte LKP CK ir VPK pasiūlė atsisakyti Vievio varianto ir toliau nagrinėti Jonavos ir Jurbarko variantus. Klausimo svarstymas LKP CK Biure 1962 lapkričio mėnesį buvo audringas ir nulėmė A. Sniečkaus pozicija, kad Vievio variantas yra nepakankamai pagrįstas, ir buvo pavesta MT išanalizuoti VMTDKK slūlymus.
LSSR MT 1963 metų pradžioje kreipėsi į SSRS Valstybinį kūro pramonės komitetą, prašydama pavesti “Ukrniiprojekt” patikslinti NPG statybos vietos techninį pagrindimą, įvertinant LSSR MT pastabas. SSRS Valstybinį kūro pramonės komitetas pavedė tai atlikti kitam institutui- “Lengiprogaz”. Tuo tarpu VMTDKK Energetikos skyrius 1963 metų pradžioje parengė darbą “Apie Jurbarko pramoninio energetinio komplekso sukūrimą”, kuriame skaičiavimais buvo patvirtintas Jurbarko NPG ekonominis pranašumas prtieš Vievio NPG. Stebėtinai vieningai NPG statybai prie Jurbarko ir Jurbarko miesto plėtojimui regioniniu centru pritarė LSSR MA ekonomikos institutas ir VMTDKK surengtas tarpžinybinis pasitarimas. 1963 metų balandžio mėn. LSSR MT priėmė nutarimą “Apie Jurbarko pramoninio energetinio komplekso sukūrimą”, kuriame akcentuojama, kad pagrindiniai šio komplekso elementai yra naftos perdirbimo gamykla, stambi šiluminė elektrinė, Jurbarko HE ir stambus chemijos ptamonės centras (o ne naftos chemijos pramonės centras). “Lengiprogaz” 1964 metais kovo mėn., palyginęs Jurbarko, Vievio, Jonavos, Alytaus, Kretingos ir Mažeikių variantus, pateikė Jurbarko NPG statybos techninį ekonominį pagrindimą. 1964 balandžio mėn. LSSR MT priėmė sprendimą dėl Jurbarko NPG statybos LŪT sudarytos komisijos parinktoje aikštelėje. Taip galutinai buvo atsisakyta grėsmingo Lietuvai naftos chemijos pramonės komplekso Vievyje statybos. Mažeikių NPG variantas to laikotarpio sąlygomis buvo nerealus, nes palyginti gausūs NPG Lietuvoje šalininkai matė NPG statybos Ventspilyje grėsmę.
L. Brežnevui pakeitus N. Chruščiovą buvo panaikinta Lietuvos LŪT ir Jurbarko NPG projektavimas ir statyba perėjo tiesioginiam sąjunginio pavaldumo SSRS Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės ministerijos administravimui. Grupė LSSR VPK Energetikos skyriaus specialistų savo iniciatyva parengė pažymą, kurioje pateikė pagrindimą, kad naujomis aplinkybėmis NPG statyba Jurbarke yra nebetikslinga. Pažymoje buvo siūloma išnagrinėti Ventspilio NPG pritaikymą ne tik eksportui, bet ir Lietuvos poreikiams tenkinti. Tačiau nemažai įtakingų energetikų ir mokslininkų tarpžinybiniuose pasitarimuose ir toliau palaikė Jurbarko NPG statybos variantą, nežiūrint į pasikeitusias pramonės pavaldumo formas.
Tik šį kartą netylėjo visuomenė su savo intelektualais: į LSSR valdžią kreipėsi žinomi Lietuvos rašytojai, mokslininkai ir kūrybiniai darbuotojai. 1966 m. vasario A. Drobnio pirmininkaujamame tarpžinybiniame pasitarime “Dėl NPG statybos respublikoje” įvairių instutucijų nuomonės išsiskyrė. LSSR MT sudaryta specialistų grupė savo dokumente “Lietuvos TSR Ministrų Tarybos paskirtos specialistų grupės nuomonė apie naftos perdirbimo gamyklų poveikį aplinkai, vandens telkiniams ir dėl naftos perdirbimo gamyklos statybos vietos” pateikė išvadą, kad nėra pagrindo atsisakyti nuo Jurbarko NPG stratybos, jei bus realizuota 19 priemonių.
LSSR valdžia pajuto SSRS Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės ministerijos diktatą: buvo atmestas pasiūlumas projektavimo stadijoje sukurti Jurbarko NPG direkciją. Ministerija projektinės dokumentacijos užsakovo funkciją pavedė netoli Leningrado esančiai Kiriški NPG. 1969 metais parengtai Jurbarko NPG statybos projektinei užduočiai daugelis respublikos organizacijų turėjo daug pastabų. Šias pastabas pateikė LSSR VPK pirmininko pirmasis pavaduotojas A. Brazauskas, dalyvavęs SSRS Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės ministerijoje svarstant Jurbarko NPG statybos projektinę užduotį. Tačiau ministerija patvirtino projektinę užduotį, nesiskaitydama su respublikos organizacijų reikalavimais. Įvertinant didelę objekto reikšmę, ypatingas gamtines sąlygas, LSSR VPK Ministrų Tarybos pavedimu oficialiai pakartotinai pateikė SSRS Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės ministerijai pastabas dėl Jurbarko NPG statybos projektinės užduoties ir prašė ministeriją šią užduotį, suderinus su suinteresuotomis SSRS ministerijomis, pateikti ją LSSR MT įvertinimui.
L. Rinkūno (tuo metu jis dirbo VPK Energetikos skyriuje, kurį tiesiogiai kuravo A. Brazauskas) teigimu, jis pirmasis išsakęs savo buvusiam KPI studentui A. Brazauskui, kuris buvo įpykintas dėl SSRS Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės ministerijos nesiskaitymo su respublikos reikalavimais, įdėją dėl suprojektuotos Jurbarko NPG perkėlimo į Mažeikius. A. Brazauskas greit jį informavęs, kad VPK vadovybė šį klausimą suderino su LKP CK ir LSSR MT. LSSR MT 1969 gruodžio mėn. rašte (L. Rinkūno teigimu, pagal jo parengtą rašto teksto projektą ) su J. Maniušio parašu buvo pirmą kartą nusiūstas SSRS Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės ministerijai pasiūlymas dėl Jurbarko NPG perkėlimo į Mažeikius. Kadangi ministerija 1969 gruodžio mėn. jau buvo patvirtinusi Jurbarko NPG statybos projektinę užduotį, LSSR vadovybei reikėjo kreiptis su pasiūlymu į aukštesnę instituciją- SSRS Ministrų tarybą. LSSR VPK 1970 m. sausio mėnesį raštu su A. Drobnio parašu (L. Rinkūno teigimu, pagal jo parengtą rašto teksto projektą su pagrindimais) kreipiasi į LSSR MT, kad tikslingu kreiptis į TSRS Ministrų Tarybą prašant pavesti TSRS VPK ir Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės ministerijai perkeli NPG statybą į Mažeikius. LKP CK (A.Sniečkus) ir LSSR MT (J. Maniušis) 1970 m. sausio mėn. raštu TSRS MT “Dėl Lietuvos naftos perdirbimo gamyklos statybos” prašė pavesti TSRS VPK ir Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės ministerijai spręsti klausimą Lietuvos naftos perdirbimo gamyklos statybos perkėlimo į Mažeikių miesto rajoną arba kitą palankesnę vietą, pateikdama atitinkamus pagrindinius argumentus. Klausimą dėl NPG statybos perkėlimo iš Jurbarko į Mažeikių miesto apylinkes rėmė visos suinteresuotos respublikos žinybos, išduodamos atitinkamas sąlygas.
NPG statybos perkėlimo į Mažeikius klausimą komplikavo Latvijos SSR MT prieštaravimas “Lengiprogaz” prašymui išduoti sąlygas dėl Mažeikių NPG 3,2 mln. m3 talpos tvenkinio ant Ventos upės ties Mažeikių miestu įrengimo gamyklos gamybiniam vandentiekiui, 25 tūkst. m per parą biologiškai išvalytų nutekamųjų vandenų išmetimo slėgiminiu ir giluminiu kolektoriais, pereinančiais per Latviją. Latvių prieštaravimas buvo naudingas “Lengiprogaz”, įvairiais būdais siekusiam įrodyti NPG perkėlimo į Mažeikius ekonominį nepagrįstumą. 1970 m. kovo mėn. “Lengiprogaz” atstovas LSSR VPK pasitarime išdėstė nerealius ekonomiškai projektinius pasiūlymus, kaip patenkinti Latvijos prieštaravimą. Pirminikaujantis A. Drobnys pavedė Valstybiniam statybos reikalų komitetui paskaičiuoti Mažeikių NPG išmetimo į jūrą kainą.
A. Drobnio iniciatyva pas SSRS Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės ministrą V. Fedorovą buvo pasiųsta delegacija, vadovaujama VPK pirmininko pavaduotojo P. Dragelio. Audringais ministro kaltinimais dėl septynmečio plane numatytos statybos žlugdymo prasidėjusį susitikimą pavyko nuraminti nelauktai įsikišus delegacijoje dalyvavusiam L. Rinkūnui: “Draugas Ministre, mes atvažiavome pas Jus tartis, kaip pagreitinti gamyklos statybą. Mažeikiuose, tiksliau netoli jų, yra statybos trestas, kuris baigia plėsti didelę Akmenės cemento gamyklą. Pats Mažeikių miestas trigubai didesnis už Jurbarką, o Jurbarke nieko nėra ir bus labai sunku ten greit sukurti statybos trestą”. Dėl Nemuno užterštumo veiksnio iš anksto apgalvotai buvo sumanyta nevarginti ministro, žinant kad šio veiksnio akcentavimas mums tik pakenks. L. Rinkūnas, prisimena, kaip teko nemirksint sumeluoti ministrui, paklausus, ar jis iš gamyklos direkcijos: “Ne, iš to paties Gosplano, bet mums statybos paspartinimas svarbiau, negu upių užterštumas, kuris yra tik vienas iš nepagrindinių faktorių”. Ministras atlyžo, prasidėjo dalykinės derybos, kurios baigėsi draugiškai: ministras pats žadėjo atvykti į Lietuvą apžiūrėti gamyklos statybos.
Projektinė organizacija 1970 metų kovo mėnesį baigė darbą “Medžiaga naftos perdirbimo gamyklos statybos vietai parinkti” kuriame palyginamieji kapitaliniai įdėjimai Mažeikių variante buvo nurodyti 2,4 mln. rub. didesni, negu Jurbarko variante. Taigi projektinė organizacija vėl pagrindė Jurbarko NPG ekonominį pranašumą prieš Mažeikių variantą. L. Rinkūnas teigia, kad, preliminariai išnagrinėjęs “Lengiprogaz” medžiagą, aptiko galimybę patikslinti ekonominius skaičiavimus daugiau kaip 13,7 mln. rub. Mažeikių vaianto naudai. Tačiau šiems skubiai schematiškai suprojektuotiems sprendimams ir patikslinimams reikėjo nemažos apimties detalesnių projektavimo darbų ir ekonominių skaičiavimų, prie kurių prisidėjo Pramprojektas. NPG perkėlimo iš Jurbarko į Mažeikius klausimą spręsti buvo pavesta SSRS Valstybinio statybos komiteto Valstybinei ekspertizei. VPK 1970m. balandžio mėn. įvyko tarpžinybinis pasitarimas, kuriam pirmininkavo A. Drobnys, dėl NPG statybos vietos peržiūrėjimo, dalyvaujant SSRS Valstybinio statybos komiteto Valstybinei ekspertizės, “Lengiprogaz” ir Lietuvos suinteresuotų žinybų atstovams. L. Rinkūnas, daręs pranešimą pasitarime kaip VPK atstovas, tvirtina, kad nežiūrint aštraus ginčo su specializuotos projektinės organizacijos kvalifikuotais specialistais, jam pavyko įrodyti Mažeikių varianto ekonominį pranašumą. Dar prieš šį pasitarimą palyginamieji Jurbarko ir Mažeikių variantų kapitaliniai įdėjimai daug kartų buvo aptariami pas VPK pirmoninko pirmąjį pavaduotoją A. Brazauską.
Mažeikiuiose 1970 m. gegužės mėn. įvyko LSSR MT (atstovavo VPK pirmininkas A. Drobnys) ir SSRS Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės ministerijos (atstovavo ministras V. Fedorov) pasitarimas dėl Lietuvos NPG projektinės užduoties koregavimo ryšium su statybos aikštelės perkėlimu iš Jurbarko miesto rajono į Mažeikių miesto rajoną. Nuo VMTDKK 1963 kovo mėn. rašto Valstybinei plano komisijai, konstatavusio, kad tinkamiausia vieta NPG statybai yra Mažeikiai iki NPG statybos vietos įteisinimo Mažeikiuose praėjo aštuoni metai ir beveik du mėnesiai. L. Rinkūnui išliko atmintyje NPG aikštelės parinkimo dieną jo paklausto Mažeikių rajono šeimininko – Vykdomojo komiteto pirmininko nuomonė apie NPG statybos vietos parinkimą prie Mažeikių: “mūsų niekas neklausė. Jeigu respublikos valdžia nusprendė mus paaukoti, tai…”, skėstelėjo rankomis pirmininkas.
Šaltiniai
- Aleksandras Vasiliauskas. Sovietinė Lietuvos industrializacija: strateginiai sprendimai ir jiems įtaką dariusios asmenybės. Knyga Lietuvai ir pasauliui. Vilnius. 2016. – 116 p.
| Autorius: Aleksandras Vasiliauskas |